klebonystė

klebonỹstė sf. (2) K 1. buvimas klebonu, klebonavimas: Magdę jis pasiėmė už gaspadinę antrais savo klebonystės metais rš. | Valdžia tačiau ir šitą paragrafą turinti užtarti, jeib derėjimai su katalikų klebonyste ne visai išsiardytų LC1887,18. 2. klebono vieta: Gavo klebonystę Beibelė[je] (= juok. Viekšnãliuose) Lk. Piemuo, jei negali tuomielei mokyti, reikia, kad atsižadėtų klebonystės A.Baran.